- vienavaikis
- vienavaĩkis, -ė adj. (2) Š, NdŽ, KŽ, DŽ1; Ser 1. turintis tik vieną vaiką: Daugiavaikės šeimos vaikai… apsukresni palyginti su vaikais, augančiais vienavaikėse šeimose EncVI90. 2. NdŽ turintis tik vieną jauniklį.
Dictionary of the Lithuanian Language.